kirulis

kirùlis sm. (2) 1. kablys viralui maišyti: Įdėjau į pečių puodą – paimk kirùlį ir maišyk, kad nepridegtų Jž. 2. įrankis, kuriuo sulaikomas arba atleidžiamas audeklas nuo veleno: Išsiklibino labai didelės kirùly skylės, ir atsileidinėja audeklas Užp.